meilė

melodija tava
išsipina laukais
kuriais mane laikai
išeinantį į jūrą

tavo akyse supasi lopšys
gyvybė iš toli
žaliai mėlynai žiūri

man sukasi dangus
kai taip ramiai laikaisi
galvoji apie mus
veidas saulės nušviestas

ar aš tas žmogus
kuris tave palydi
į naktį iš dienos
kaip svečias pakviestas

tavo delnuose
burtas žemės paslapčių
jei nepasilikt
tai išeit kur?

bijau išnyksiu prisirišęs
sudaužys į uolas
nei krante užkursim
nei atgal į marias

saulės spinduliams
nutylant dangumi
atsistoki šalia
į bures pažiūrėti

kitame krante
išlysim lietumi
jauniausioj šviesoj
gyvybę pradėti

mano akyse ugnys
žemės pakraščių
jei neiškeliaut
Tai sugrįžt kur?

bijau išnyksiu prisirišęs
sudaužys į uolas
nei krante ugnį užkursim
nei atgal į marias

bijau išnyksiu prisirišęs
sudaužys į uolas
ir melodija tavo
mano kūno neras

tikiu tavim nes pilys taip arti bangų
tu nebijai nes jei nuplaus nuplauks kartu
neprisirišt mylėt mokėt turėt ir žemę ir marias
tik baltas burės burtas pas tave nuves